š

2 š interj. tęsiamu tarimu 1. NdŽ liepiant tylėti, neprasitarti: Šš... Simanas po tarnybos pavargęs, ilsisi rš. Pridėjęs prie lūpų pirštą, tarė: – Šš, ponai! P.Cvir. 2. Lnkv gyvatės šnypštimo garsui reikšti: Tik girdu – šš... Jetusaičiau, gyvatė šliauža! Krš. Tik šš – šnypščia gyvatė Ėr. 3. ošimui, šiušėjimui reikšti: O tos eglės prie žvyrduobių ir be vėjo ošia ššš... ššš... rš. Ale nušniokštė kaip vėjas koks – šš KlvrŽ.